17 amžiaus pabaigoje ant Rygos gynybinių sienų stovėjo 200 patrankų, kurios svėrė nuo 100 kilogramų iki 10 tonų. Senųjų meistrų patrankos buvo ne tik ginklų pavyzdžiai, bet ir tikri meno kūriniai. Meistrų paslaptys buvo griežtai saugomos paslaptyje ir tėvų perduodamos sūnums. Tik turtingiausi miestiečiai galėjo sau leisti išlaikyti 200 patrankų. Kiekviena patranka turėjo savo vardą. Miestiečiai gerai žinojo savo patrankas ir šūvio metu atpažindavo jas pagal ...,,balsą“. Atitarnavę pabūklai buvo naudojami namų kampų sutvirtinimui ir vartų kraštų žymėjimui, kad siauromis gatvelėmis važiuojantys vežimai jų neapdaužytų.

Pirmieji, senovės miestų vietos gyventojų, gynybiniai sutvirtinimai buvo paprasti – gilus griovys, už jo supiltas aukštas pylimas su metalinių strypų tvora viršuje. Tokie sutvirtinimai buvo statomi greitai, per kelias savaites. 13 amžiaus pradžioje dabartinės Rygos įkūrėjai – vokiečių kryžiuočiai – atsikariavo artimiausias apylinkes – Dolės salą, Salaspils ir Ikškile, kur buvo išgaunamas dolomitas. Po kiek laiko pylimai buvo pakeisti sienomis iš dolomito. Jūs stovite priešais atrestauruotą Ramero bokšto sienos fragmentą. Iš čia gerai matosi, kokią įtaką padarė daugybė gaisrų, potvynių ir karų, kad tiek pakilo Rygos gatvių lygis.

16 amžius atnešė dideles permainas į miesto architekūrą ir miestiečių buitį. 16 amžiaus pradžioje atsirado šaunamieji ginklai, ir miesto gynybiniai sutvirtinimai prarado savo pirminę reikšmę, kadangi patrankos juos pasiekdavo pakankamai lengvai. Todėl norėdami pagerinti sustiprinimą, 16 amžiaus viduryje imtasi sienų aukštinimo. Gynybinių sutvirtimų viršuje atsirado šaudymo galerijos ir patrankų platformos. Tuo pat metu buvo sutvirtinti bokštai ir vartai. Prieš miesto sienas papildomai buvo iškasti grioviai ir supilti gynybiniai pylimai. Pylimų aukštis svyravo tarp 8 ir 11 metrų.

Erdvę tarp bastionų gynybiniame griovyje užpildė įtvirtintos trikampės salos - ravelinai. Mediniai tiltai jungė ravelinus su abiem krantais – tik jais buvo galima nusigauti už miesto sienų. Kai siena prarado savo karinę reišmę, iš abiejų jos pusių ėmė statyti gyvenamuosius namus.

Ramero bokštas buvo atstatytas 1913 metais, bet visai išlaisvintas nuo prijungtų pastatų tik 1971 –aisiais. Bokštas buvo beveik visiškai paslėptas po kultūriniu sluoksniu, todėl buvo priimtas sprendimas iškasti kelis metrus aplink juosiančią tranšėją, kuri leistų pilnai pamatyti Ramero bokštą.

Bokštas atsiremia į dvimetrinius pušinius polius, kurių storis 30 centimetrų. Apsauginiai sutvirtinimai ir bokštas buvo rekonstruoti 1987 metais. Apatiniąją dalį, kaip senovės laikais, apdėjo šviesiai-pilku dolomitu, o viršutiniąją – raudonomis plytomis.

Kitoje Tornės(Pilies) gatvės pusėje išsidėstę trys vienodi pastatai, Jokūbo kareivinės, kurios buvos pastatytos 18-tame amžiuje, pylimo papėdėje. Šiandien šis geltonas pastatas su raudonų čerpių stogu, Senojoje Rygoje laikomas vienu ryškiausių istorinių statinių . Jokūbo kareivinėse įsikūrusi užsienio pasiuntinių rezidencija, tarptautinių kompanijų atstovybės, suvenyrų parduotuvės ir kavinės.