Anksčiau Rotušės aikštės vietoje buvo Turgaus aikštė, kuri iki 19-to  amžiaus buvo ūkiniu ir administraciniu Rygos centru. Rotušės aikštėje vykdavo miesto šventės ir nusikaltėlių teismai. Vertėtų pažymėti, kad čia teisdavo tik diduomenę, o nuosprendžiai prastuomenei būdavo vykdomi už miesto, Stabu gatvės rajone. Bausmių įvykdymo dieną vidury Rotušės aikštės iškasdavo duobę, o ant supilto kalno užklodavo juodą audeklą, ant kurio miesto budelis nukirsdavo nuteistąjam galvą. Kuomet Rygoje nebūdavo pastovaus budelio, tuomet privilegiją vykdyti jo pareigas tekdavo audėjų cechui. Jei budelis neturėdavo profesionalių įgūdžių kartais tai galėdavo liūdnai baigtis ! Kai teisė burmistrą Welingą, budelis tris kartus nesėkmingai  bandė nukirsti jam galvą. Galų gale, išsitraukęs iš kišenės peilį, nupjovė burmistrui galvą. Įrastai pažiūrėti į bausmės vykdymą susirinkdavo  visi miesto gyventojai, tame tarpe ir vaikai. Pasakojama, kad kitą rytą po šitokio nesėkmingo bausmės įvykdymo, vaikai, įtakoti pamatyto kruvino reginio, surengė tokį žiaurų žaidimą, kad viena 6-metė mergaitė virtuviniu peiliu pervėrė savo draugę. Mažametę žudikę nedelsiant nuteisė mirties bausme ir Parako bokšto rūsiuose vargšui vaikui nupjovė galvą. Niūri istorija, ar ne tiesa? Gerai bent tai, kad šiandien visuomenės suvokimas ir požiūris į tokius dalykus pasikeitė....

Vidury aikštės jūs galite pamatyti Hanzos miesto simbolį  – Rolando statulos kopiją, kurios originalas saugomas Švento Petro bažnyčioje (pačiame aukščiausiame miesto bokšte aikštės gale) Rolando statula – nulinis Rygos kilometras... Dar prieš kokius 100 metų nuo Rolando kardo smaigalio matuodavo atstumus iki kitų miestų ir gyvenviečių.

Dideliame baltame pastate priešais statulą yra Rotušė, vieta, kur posėdžiauja Latvijos Respublikos seimas. Rygos magistratas savo darbą pradėjo 1226 metais, ir su nedidelėmis pertraukomis dirbo iki 1889 metų. Pirmas Rotušės pastatas pastatytas 1785 metais, o po 60- ies metų –  rekonstruotas ir paplatintas. Šis pastatas 1941 metais gaisro metu sudegė, ir 1954 metais buvo visai nugriautas. 1998 metais buvo padėtas pirmas akmuo naujos Rotušės statybai, ir nuo 2003 metų čia dirba Latvijos Respublikos seimas. Prabangus pastatas priešais Rotušę – tai Juodgalvių namai – pasiturinčių prekeivių brolijos namai. Į šią bendriją  galėjo įstoti tik nevedę pirkliai. Bendrijos nariai naktimis patruliuodavo ir apskritai vaidino aktyvų vaidmenį Rygos visuomenės gyvenime. Ši organizacija savo vardą, o kartu su juo ir namus, gavo iš kankinio mirtimi mirusio mauro Mauricijaus. Kaip rašoma senoviniuose tekstuose, Juodgalvių namuose, rygiečiai galėjo patenkinti savo dvasinius ir socalinius poreikius. Originalus pastatas 1941 metais taip pat buvo sugriautas, o 1999 metais  vėl atstatytas. Naujai atstatytame pastate dabar yra muziejus ir įvairios visuomeninės organizacijos, kurių tarpe Informacijos ir Turizmo Koordinacijos Centras prie Latvijos Respublikos seimo. Šalia esantis  juodas pastatas – tai buvęs raudonųjų šaulių muziejus, kuriame nuo 1993 metų Latvijos okupacijos muziejus. Muziejus siūlo nemokamai susipažinti su tamsiąja Latvijos  istorijos puse, pradedant 40-taisiais 20 amžiaus metais. Prieš muziejaus pastatą galite pamatyti paminklą latvijos šauliams. Latvijos šauliai pasižymėjo savo didvyriškumu Pirmojo pasaulinio karo frontuose, o po Rusijos revoliucijos pasidalino į baltuosius ir raudonuosius. Nors tiek raudonųjų, tiek baltųjų šaulių tikslas buvo vienas – Latvijos Respublikos nepriklausomybė, raudonieji liko Rusijoje padėti įvesti Sovietinę valdžią Raudonosios armijos batalionų sudėtyje, po Latvijos nepriklausomybės atgavimo. Ir nuo pat pradžių šis paminklas buvo pasatatytas tik Raudonųjų latvių šaulių atminimui. Istoriškai latviams ne kartą teko skirtinguose frontuose kautis už savo Tėvynę. 1918 metų pabaigoje Leninas pasirašė Latvijos Respublikos nepriklausomybės  Dekretą. Šią datą – 1918 metų lapkričio 18 ir įprasta laikyti Latvijos valstybės gimimo diena.