Dar XIX amžiuje aikštė prieš Domo katedrą buvo užstatyta. Pagal akmeninio grindinio piešinį iki šiol galima pamatyti tas vietas, kuriose anksčiau stovėjo pastatai. Aikštės centre pažymėta vieta, iš kurios galima pamatyti visus tris ant senamiesčio bokštų esančius paauksuotus gaidžius.

Įėjimas į katedrą, iš bokšto šono, buvo pastatytas visai neseniai, 19 amžiuje. Iki tol įėjimai buvo tik iš pastato šonų. Pirmą katedros statybų akmenį padėjo pats vyskupas Albertas – Rygos įkūrėjas, kurį, po mirties, čia ir palaidojo. Į katedros sienas ir grindis įmūrytos paminklinės lentelės išliko nuo 14-18 amžiaus, kai Domo katedroje buvo laidojami miesto didikai.

Apie 1300-uosius metus katedros statybos buvo baigtos. Statybų procese dažnai keisdavosi statybų planai, stiliai ir medžiagos ir vietoj pirma sumanytų dviejų bokštų, finansiniais sumetimais buvo pastatytas tik vienas. Pastatytas 1595 metais 140-ties metrų bokštas tuo metu Rygoje buvo pats auščiausias, bet 1776 metais medinės bokšto konstrukcijos apipuvo, ir špilis, kilus stipriam vėjui, ėmė pastebimai svirti, todėl pertvarkos metu buvo nuspręsta bokštą pažeminti iki 90-ties metrų.

Dar nuo viduramžių visoje Europoje buvo priimta bokšto smaigalius puošti gaidžiais. Vienok Domo katedra galėjo pasigirti ypatingu gaidžiu, viena jo pusė buvo juoda, kita - auksinė. Domo katedros gaidys atstojo vėtrungę – rodė vėjo krypį, o dvi jos skirtingos pusės spalvos turėjo keletą praktinių reikšmių. Jei rygiečiai matė auksinį gaidį - bus sėkminga diena – į Rygą atplaukdavo laivai ir virdavo prekyba, o jei į miestą žiūrėjo juodas gaidelis, vadinasi, vėjas pūtė iš miesto pusės, ir nė vienas laivas negali įplaukti į uostą. O tai reiškė, kad ir pelno iš prekybos nevertėjo laukti.

Domo katedra kartu su Kryžiaus galerija sudaro architektūrinių paminklų kompleksą. Nežiūrint į tai, kad katedra iš pradžių buvo pastatyta ant kalnelio, šiandien jos pamatai yra keletą metrų žemiau gatvių lygio. Dėl gaisrų ir sukeltų Dauguvos išsiliejimų potvynių, Rygos gyventojai kiekvienais metais keldavo gatvių lygį. Bet kartais ir tai negelbėdavo, nes vanduo užliedavo Domo katedros grindis. Taip, po 1709 metų potvynio, šventykloje buvo galima žvejoti.

Domo katedra – pats didingiausias Senamiesčio architektūros paminklas. Čia languose galima pamatyti unikalių vitražų, vagronų fasadą, išpildytą renesanso stiliumi ir papildytą 17-18 amžiuje baroko ir rokoko elementais, taip pat medinę raižytą sakyklą ir kitas kultūrines-istorines vertybes.

Garsas apie Domo katedros vargonus skambėjo toli. Padaryti 19 amžiuje Vokietijoje, savo laiku jie buvo laikomi didingiausiais Europoje. Lentelė Domo katedros aikštėje liudija, kad Ryga įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros ir meno paminklų sąrašą. Tai tapo įmanoma dėka išsaugotų viduramžių ir dar vėlesnių pastatų, unikalios jugend stiliaus architektūros ir 19 a. medinių statinių.

2005 metais Domo katedra buvo įtraukta į paminklų fondą, o 2006 metais, į 100-tuką pasaulio paminklų, kuriems iškilusi grėsmė.

Kairėje Domo katedros aikštės pusėje - Rozeno gatvė, pati siauriausia senamiesčio gatvelė. Ji tokia siaura, kad ištiesus rankas galima pasiekti abejose pusėse esančius namus. Gatvė išgrįsta taip, kad kraštų lygis yra aukštesnis nei viduryje. Tai buvo padaryta siekiant išsaugoti pamatus nuo lietaus vandens.

Sakoma, kad pirmosios Rygos gatvės neturėjo būti siauresnės nei ieties pločio. Bet kai gudrūs prekeiviai sužymėjo Rozeno gatvės pastatus statybai, jie taip stipriai nugirdė riterį, atsakingą už leidimą pasirašyti statybų projektą, kad tas prajojo Rozeno gatve laikydamas ietį smaigaliu žemyn. Yra Daug legendų apie tai, kaip riteriai kovojo su drakonais ir kitomis būtybėmis, bet apie kokio nors riterio pergalę prieš „Žaliąją Gyvatę“ kažkodėl girdėti neteko...