Vietą, kur yra Parako bokštas, drąsiai galime vadinti Rygos širdimi. Prieš 1000 metų čia iškilo senovinė medinė pilis. 13 amžiuje, kai Rygos upės žemupyje iškilo Vyskupo ir Kryžiuočių pilies sienos, čia pastatė Pakaro bokštą – patį didžiausią bokštą miesto sienoje, saugančioje pusiasalį ir Rygos miestą. Daugelį metų, tarp patrankų, aštriu žvilgsniu stebėdami naktį, budėjo Rygos gynėjai.

Senoji Ryga buvo tipinis viduramžių miestas. Dauguma jos gatvių nuo 13 amžiaus nekeitė savo krypčių, o kai kurios iš jų šiandien tiesiog atkartoja Rygos upės tėkmę, kuri, apjuosdama Rygos pusiasalį, įteka į Dauguvą senojo uosto apylinkėje. Miesto siena buvo pastatyta 13 amžiuje išilgai upės tėkmei, uždarydama pusiasalį iš visų pusių. Jei Jūs, atsistosite veidu į Parako bokštą, galėsite žvilgsniu aprėpti visą buvusios Rygos upės vagą. Ji tekėjo Jums iš dešinės – ten, kur dabar yra Torniu gatvė - apjuosdama Parako bokštą, tekėjo toliau Meistaru gatve.

Smėlio, arba Parako bokštas, kaip jį imta vadinti vėliau, buvo vienas svarbiausių Rygos gynybinių statinių, kadangi ji saugojo pagrindinį sausumos kelią - Smėlio kelią. Vėliau, kai Rygoje pastatė apsauginę miesto sieną. Vystantis technikai tapo būtina ją aukštinti ir sutvirtinti, magistratas išleido įsakymą, pripažįstantį negaliojančiais bet kokiuos palikimus, jei juose nebūdavo numatyta auka sienų statybai ir išlaikymui. 100 metrų atstumu vienas nuo kito kilo bokštai – apvalūs, pusapvaliai ir keturkampiai. Pavyzdžiui 16 amžiuje paminėti 28 tokie bokštai, bet iki mūsų laikų išliko tik du – Parako ir Ramero bokštai, kuriuos Jūs galite pamatyti, paėjėję Torniu gatve, iš dešinės Parako bokšto pusės.

Kronikose pirmą kartą Parako bokštas paminėtas 1330 metais kaip Smėlio bokštas. Po švedų užpuolimo 1621 metais pirmas bokštas buvo sugriautas, ir iš jo liko tik rūsys, ant kurio po 30-ties metų buvo pastatytas Parako bokštas, kuris stovi ir dabar. Priešų apšaudymai nepakenkė bokštui, o akmenų ir ketaus užtaisai, įžvelgiami išorinėje bokšto sienoje, buvo specialiai įmontuoti akmenskaldžių – kaip prisiminimas apie laikus, kai Ryga 17 amžiuje išgyveno Šiaurės karą. Po karo Parako bokštas prarado savo karinę reikšmę, ir jo užpakalinė siena buvo užkalta lentomis. 19 amžiaus pabaigoje buvo vykdomi grandioziniai Parako bokšto perstatymo darbai – uždengtas stogas, tiksliai toks kaip fortifikaciniai bokštų stogai 17 amžiaus graviūrose. Taip pat buvo užtaisyta anksčiau atvira užpakalinė dalis. Tokių pertvarkų dėka, bokštas įgavo neogotines formas.

19 amžiaus pabaigoje Parako bokštą savo susirinkimams iš miesto išsinuomavo Rygos studentų korporacija. Įdomu, tai, kad metinis nuomos mokestis, kurią nustatė miestas, tebuvo 1 rublis.

Paskutinį didelį perstatymą Parako bokštas patyrė po Pirmojo pasaulinio karo, kai jame buvo atidarytas Karo muziejus. 1939 metais muziejaus patalpos buvo išplėstos: pastatytas naujo korpuso priestatas bokšto užpakalinėje dalyje.