Idėja pastatyti paminklą, kritusių Laisvės kovose atminimui, kilo praėjusio amžiaus, 20-tųjų metų pradžioje. Po keletos konkursų buvo pasirinktas skulptoriaus Karlio Zale projektas “Švytėk, kaip žvaigždė!“ Statybos darbai prasidėjo 1931-aisiais metais, tai tapo įgyvendinama dėka tautos suaukotų lėšų . 1935-tais lapkričio 18 dieną, minint 17-tąsias Latvijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines, paminklas buvo iškilmingai atidengtas.
Granitas, paminklo statybai, buvo išgautas suomijos akmenų skaldyklose, travertinas- italijoje, o pats Laisvės įvaizdis išlietas iš bronzos Švedijoje. Paminklo kompoziciją sudaro 13 skulptūrų ir bareljefų – juose visa Latvijos kultūra ir istorija. Paminklo figūras sąlyginai galima suskirstyti į tris dalis – apatinė(pagrindinės latvių tautos vertybės), vidurinė(idealai ir pasiryžimas už juos kovoti) ir viršutinė – pati Laisvės figūra.

Apatinė figūrų dalis, skirta pagrindinėms liaudies vertybėms, sudaryta iš keturių skulptūrinių grupių - ,,Darbas“, ,,Šeima“, ,,Tėvynės sargybiniai“ ir ,,Latvių tauta“ Šiose keturiose pagrindinėse vertybėse apjungta Latvijos tautos dvasinė jėga. Įvaizdžių motyvai pasakoja apie1905 revoliuciją: Mūsų šalies tauta – tuomet dar buvusi carinės Rusijos sudėtyje – sukilo prieš carą ir už Latvijos laisvę. Paminklo priekinėje dalyje, užrašytas rašytojo ir poeto Karlio Skalbės dedikavimas: „Tēvzemei un brīvībai“ - ,,Tėvynei ir laisvei“ Ant postamento, kurio aukštis19 metrų, puikuojasi 9 metrų Laisvės statula. Pakeltose rankose ji laiko 3 penkiakampes paauksuotas žvaigždes, simbolizuojančias  Latvijos regionus -  Vidzeme, Kurzeme ir Latgale.

Prasidėjus liaudies judėjimui Atmoda (atgimimas) antroje 1980 –ųjų pusėje prie paminklo vis dažniau ateina žmonės: mitinguoja ir prisimena svarbiausius liaudies įvykius, nebijodami galimų represijų. 1987 metų birželio 14 dieną, likus 3 metams iki Latvijos nepriklausomybės susigrąžinimo, prie šio paminklo įvyko pirmoji demonstracija prieš Tarybų valdžią, kurioje dalyvavo apie 5000 žmonių. Po Latvijos nepriklausomybės susigrąžinimo prie paminklo vėl pastatyta garbės sargyba.

Jei pasižiūrėtumėte į senamiesčio pusę, kairėje pamatysite laikrodį ,,Laima“ – vieną iš pačių populiariausių Rygos simbolių. Jis buvo pasatytas 1924 metais praktiniu tikslu – padėti rygiečiams laiku spėti į darbą. 1936 metais laikrodį papuošė pavadinimas su vienu didžiausių saldumynų gamintojo, fabriko ,,Laima“ (laimė), logotipu. Po antrojo pasaulinio karo, laikrodis tarnavo kaip politinės informacijos stendas. 1999 metais jis buvo rekonstruotas ir įgavo pirminį vaizdą – tokį kokį turėjo 30-aisias metais. Šiandien aikštė prie laikrodžio,,Laima" mėgstamiausia rygiečių ir Rygos svečių susitikimų vieta.

Už laikrodžio ,,Laima“ yra pati plačiausia pėsčiųjų perėja Latvijoje, kuri veda į Senąją Rygą, istorinį Latvijos sostinės centrą.