1297 –siais metais rygiečiai sugriovė pirmą, Rygos Witenstein pilį, priklausiusią ordinui.

Po 30 metų šioje vietoje iškilo naujosios, Rygos pilies, sienos.

Kadangi pilis stovėjo priešais miesto sieną, buvo lengva kontroliuoti visus laivus įplaukiančius į Rygą.

Rygos pilis buvo pastatyta 1330 metais. Iki pat 1470 metų ji buvo Livonijos Ordino žemės valdymo centras.

1484 metais rygiečiai vėl apgulė pilį. Jos gynėjai, po 2-jų mėnesiu apsupties iškankinti bado ir ligų, buvo priversti sudėti ginklus.

Pilis buvo visiškai sugriauta, o jos sienų akmenys išsiuntinėti į Hanzos sąjungai priklausančius miestus, kaip perspėjimas.

Buvo paliktas tik Šventosios Dvasios bokštas, kaip švyturys laivams.

Po 7-erių metų Livonijos Ordinas apgulė Rygos sienas ir Ordino magistras Valteris Fon Pliatenbergas privertė rygiečius pastatyti naują pilį, kurio statyba buvo baigta 1515- aisias metais.

Po Ordino likvidacijos 1562 metais, pilis palaipsniui prarado išskirtinio forto reikšmę ir buvo prijungta prie gynybinės miesto sistemos.

18 amžiaus pradžioje buvo užpiltas apsauginis miesto griovys, o po šimtmečio, priešais pilį, išvalyta aikštė.

Po ordino likvidacijos 1562 metais, pilis palaipsniui prarado išskirtinio forto reikšmę ir buvo prijungta prie gynybinės miesto sistemos. 18 amžiaus pradžioje buvo užpiltas apsauginis miesto griovys, o po šimtmečio, priešais pilį, išvalyta aikštė.

18-19 amžiuje vyko didelės statybinės pertvarkos. 1787 metais pastatytas naujas korpusas - 3 aukštų pastatas Rusijos gubernijos savivaldos reikmėms, o 1818 metais priekinėje pilies dalyje buvo pastatytos patalpos Vidzemės (Centrinėje Latvijos dalyje) general-gubernatoriui  ir Baltoji salė. 20 amžiaus 30 –aisias metais buvo pastatytas Trijų Žvaigždžių bokštas, o vidinės priekinės pilies dalies patalpos buvo perdarytos prezentacinėms valstybės prezidento reikmėms, o taip pat pastatyta Raudonoji salė.

1963 metais užsibaigė Švino bokšto, Baltos ir Raudonos salių restauracijos, o dalis sulaužytų kaldintų dirbinių pakeisti naujais.

1988 metais virš Šventos dvasios bokšto buvo iškelta Latvijos nepriklausomybės vėliava, o nuo 1995 pilis vėl tapo Latvijos Respublikos prezidento rezidencija. Šiandien pilies patalpose taip pat yra veikiančių Latvijos Istorijos Muziejus, Užsienio Meno Muziejus, Janio Rainio Literatūros ir Meno istorijos muziejus.

Pilies aištėje per paskutinį amžių pasikeitė tik išaugę medžiai. 18-tame amžiuje aplink Rygos pilį, tuomet buvusią rusijos general-gubernatoriaus rezidenciją, imtasi pertvarkyti aikštę. Pertvarkos tikslas - sukurti Rusijos imperijos didybės simbolį. Pirmiausia buvo nugriauti civiliniai pastatai, užimantys plotą tarp pilies ir miesto, o paskui, atsilaisvinusiame plote buvo pastatyta eilė viešųjų statinių. Vienu jų tapo Sopulingosios Dievo Motinos bažnyčia, priklausanti katalikiškąjai bendruomenei, Pils gatvėje 5.

Rusijos caras Petras 1-asis, 1710 metais atvykęs į Rygą, suteikė katalikams tikėjimo laisvę. Jezuitams buvo leista atvažiuoti į Rygą iš Jelgavos vesti pamaldas prie naujo Pilies tilto, erdvioje ir patogioje, specialiai įrengtoje salėje. Verta paminėti, kad dėl tos priežasties, dalis Latvijos gyventojų išpažino liuteronybę, to meto miesto taryba aktyviai trukdė katalikiškos cerkvės statyboms. Išimtis buvo tik maža medinė kapela nutolusioje Rygos priemiesčio dalyje, kur vėliau įkurtos katalikiškos kapinės. Pastoviam gyvenimui miesto ribose katalikų dvasininkai galėjo persikelti tik po taikos sutarties sudarymo. Sopulingosios Dievo Motinos bažnyčia buvo pradėta statyti 1784 metais ir baigta statyti po 1-erių metų.

Ji tapo pirma katalikiška bažnyčia po Latvijos reformacijos. Jos statyba tapo simboline dedikacija suvaržytai katalikybei Latvijos žemėse. Statant cerkvę buvo plačiai panaudojamas rusų amatininkų dailidžių darbas.